Skip to content
World Watch

Internetas ir saugumas internete: Lietuva (2026)

Išsamus įstatymasŠalių rodyklė 93 · A+

Lietuva tiesiogiai taiko ES Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) kaip pagrindinį internetinio saugumo ir turinio moderavimo pagrindą; DSA šalies mastu įsigaliojo 2024 m. vasario 17 d., o Seimas nacionalinius įgyvendinimo pakeitimus priėmė 2024 m. birželio 13 d. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atlieka nacionalinio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas ir kartu su trimis kitomis kompetentingomis sektorių institucijomis koordinuoja įstatymo vykdymą. Aktyviai vykdomas įstatymo vykdymas: vien 2024 m. pasinaudojant DSA mechanizmais buvo pašalinta daugiau nei 2 000 puslapių neteisėto turinio, o trims organizacijoms suteiktas patikimo pranešėjo statusas.

Pagrindinė struktūra

ES Skaitmeninių paslaugų aktas (Reglamentas (ES) 2022/2065, įsigaliojęs 2024 m. vasario 17 d.) įgyvendintas nacionaliniu lygmeniu, priėmus Lietuvos Respublikos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimus (priimtus Seime 2024 m. birželio 13 d.); papildytas Įstatymu dėl nepilnamečių apsaugos nuo žalingo viešosios informacijos poveikio. Kompetentingos institucijos: RRT (Ryšių reguliavimo tarnyba) – kaip skaitmeninių paslaugų koordinatorius; Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) – nepilnamečių apsaugos klausimais; Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – profiliavimo taisyklių klausimais; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – produktų saugos ir vartotojų klaidinimo platformose klausimais.

Pagrindiniai punktai

  1. DSA tiesioginis taikymas ir nacionalinė teisė

    2024 m. vasario 17 d. Lietuvoje įsigaliojo ES Skaitmeninių paslaugų aktas. Siekdamas užtikrinti šio akto taikymą, Seimas 2024 m. birželio 13 d. priėmė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriais paskirtos kompetentingos institucijos ir nustatytos nacionalinės procedūrinės taisyklės, reglamentuojančios Skaitmeninių paslaugų akto vykdymą.

  2. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius (RRT)

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) yra Lietuvos paskirtas skaitmeninių paslaugų koordinatorius pagal DSA 49 straipsnį. Ji užtikrina, kad tarpininkaujančios platformos vykdytų DSA nustatytus įsipareigojimus, atstovauja Lietuvai ES lygmeniu ir bendradarbiauja su Europos Komisija prižiūrint labai dideles interneto platformas (VLOP) ir labai dideles paieškos sistemas (VLOSE).

  3. Daugiau institucijų apimanti vykdymo užtikrinimo struktūra

    Priežiūra paskirstyta tarp keturių kompetentingų institucijų: RRT (bendrasis DSA koordinavimas), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT, atsakinga už DSA nuostatas dėl nepilnamečių apsaugos), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (profilavimas naudojant jautrius duomenis) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (produktų sauga ir nuostatos dėl apgaulės prevencijos platformose).

  4. Nepilnamečių apsauga ir patikimi pranešėjai

    Įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos nuo žalingo viešosios informacijos poveikio numato papildomas nacionalines apsaugos priemones internete, kurias prižiūri ŽEIT ir RRT. Nuo 2024 m. trims Lietuvos organizacijoms suteiktas „patikimo pranešėjo“ statusas pagal DSA 22 straipsnį, leidžiantis greičiau pranešti platformoms apie neteisėtą turinį.

  5. Amžiaus patikrinimas

    Lietuva laikosi ES lygmens požiūrio į amžiaus patikrinimą pagal DSA (VLOP privalo atlikti rizikos vertinimus dėl nepilnamečių prieigos prie žalingo turinio). ES amžiaus patikrinimo sprendimas tapo parengtas naudojimui 2026 m. balandžio 15 d.; Lietuva nėra tarp dabartinių pirmaujančių bandomųjų valstybių narių (Prancūzija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Airija), tačiau tikimasi, kad ji įdiegs šį sprendimą, kai jis bus tobulinamas.

  6. Siūlomas Viešosios transliacijos įstaigų kontrolės įstatymas (ginčytinas)

    Atskiras, tačiau susijęs ginčas dėl žiniasklaidos reguliavimo: 2025 m. pabaigoje pasiūlyti LRT (viešojo transliuotojo) įstatymo pakeitimai būtų leidę vyriausybei atleisti LRT generalinį direktorių paprasta balsų dauguma, o tai sukėlė ES ir visuomenės susirūpinimą dėl redakcinės nepriklausomybės. Masiniai protestai (iki 10 000 dalyvių Vilniuje 2025 m. gruodį; vėl 2026 m. balandį) ir ES Tarybos rezoliucija lėmė, kad pagreitinta procedūra buvo sustabdyta, kol vyks visų partijų dalyvaujamas peržiūros procesas, o Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į nesuderinamumą su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.

Šis puslapis yra vertimas, skirtas patogumui; anglų kalba pateikta versija yra oficiali, tačiau tai nėra teisinė konsultacija.