Skaitmeniniai mokėjimai ir finansinės technologijos: Lietuva (2026)
Lietuva taiko vieną iš išsamiausių fintech licencijavimo sistemų ES – Lietuvos bankas prižiūri daugiau nei 100 licencijuotų mokėjimo įstaigų (MI) ir elektroninių pinigų įstaigų (EPI), remdamasis aiškia teisine sistema, pagrįsta PSD2 ir nacionaliniais įgyvendinamaisiais teisės aktais. Šalyje veikia 248 aktyvios fintech įmonės, kurios kasmet apdoroja daugiau nei 166 mlrd. eurų mokėjimų, o pagal gyventojų skaičių Lietuva yra didžiausias PI/EMI licencijavimo centras ES. ES PSD3 direktyva ir Mokėjimo paslaugų reglamentas, dėl kurių preliminariai susitarta 2025 m. lapkričio mėn., dar labiau sustiprins šią sistemą; tikimasi, kad jie įsigalios 2027–2028 m.
Pagrindinė struktūra
Mokėjimų įstatymas, Elektroninių pinigų įstaigų įstatymas; Lietuvos bankas kaip kompetentinga institucija; PSD2 (Direktyva 2015/2366) visiškai perkelta į nacionalinę teisę; dėl ES PSD3 / Mokėjimo paslaugų reglamento preliminariai susitarta 2025 m. lapkričio mėn., numatoma pradėti taikyti nacionaliniu mastu 2028 m. II–III ketv.
Pagrindiniai punktai
PI ir EMI licencijavimas
Lietuvos bankas išduoda dviejų pagrindinių kategorijų licencijas: mokėjimo įstaigai (MI) ir elektroninių pinigų įstaigai (EPĮ, su visomis teisėmis arba ribotomis teisėmis). Pilnos apimties EMI reikalauja mažiausiai 350 000 eurų pradinio kapitalo; paraiškos turi būti išnagrinėtos per 3 mėnesius. Nuo 2016 m. buvo išduoti leidimai daugiau nei 100 PI, todėl Lietuva tapo didžiausiu PI centru ES, skaičiuojant vienam gyventojui. Visas procesas vyksta anglų kalba.
„CENTROlink“ greitųjų mokėjimų geležinkelio sistema
Lietuvos banko valdoma sistema „CENTROlink“ užtikrina tiesioginę prieigą prie SEPA visoms licencijuotoms mokėjimo paslaugų teikėjoms visoje EEE. Lietuva pirmauja euro zonoje pagal momentinių mokėjimų skaičių – momentiniai kredito pervedimai sudaro 55 % visų „CENTROlink“ operacijų, o Lietuvos paslaugų teikėjams tenka 64 % visų euro zonos tarpbankinių kredito pervedimų. SEPA mokėjimo prašymo (SRTP) pranešimų sistema buvo įdiegta 2025 m. antrajame pusmetyje.
Atviras bankininkystės modelis / PSD2 ir PSD3
PSD2 buvo perkeltas į Lietuvos teisę 2018 m., įpareigojant bankus teikti API sąskaitų informacijai ir mokėjimų inicijavimo paslaugoms; 2024 m. duomenimis registre yra 24 bankų API ir daugiau nei 150 registruotų trečiųjų šalių teikėjų (TPP). Dėl PSD3 ir Mokėjimo paslaugų reglamento (PSR) 2025 m. lapkričio 27 d. buvo pasiektas preliminarus susitarimas; PSD3 turi būti perkeltas į nacionalinę teisę per 18 mėnesių nuo įsigaliojimo, o visiškas taikymas numatomas 2028 m. II–III ketvirčiais.
DORA (įsigalios 2025 m. sausio mėn.)
Nuo 2025 m. sausio 17 d. visi Lietuvos EMI ir PI patenka į ES Skaitmeninio veiklos atsparumo akto (DORA, Reglamentas (ES) 2022/2554) taikymo sritį, pagal kurį nustatomos privalomos IKT rizikos valdymo sistemos, pranešimo apie didelius incidentus pareigos ir trečiųjų šalių technologijų teikėjų priežiūros reikalavimai.
BNPL, ES Vartojimo kredito direktyva II
BNPL produktai Lietuvoje reglamentuojami ES direktyva 2023/2225 (CCD2), kuri aiškiai įtraukia atidėto mokėjimo ir BNPL susitarimus į vartojimo kreditų licencijavimo ir informacijos atskleidimo sistemą; valstybės narės turėjo perkelti CCD2 į nacionalinę teisę iki 2025 m. lapkričio 20 d. Be CCD2 perkėlimo į nacionalinę teisę, nėra jokio atskiro, tik Lietuvai skirto BNPL įstatymo.
Sektoriaus plėtra ir parama inovacijoms
2024 m. Lietuvos EMI/PI sektorius uždirbo 622 mln. eurų pajamų iš licencijuotos veiklos (25 % daugiau nei praėjusiais metais) ir apdorojo 152 mlrd. eurų vertės sandorių (33 % daugiau). Lietuvos bankas administruoja reguliavimo „smėlio dėžę“ ir „Naujų dalyvių programą“, teikiančią konsultacijas anglų kalba prieš pateikiant paraišką, ir remia 248 veikiančias fintech įmones bei beveik 8 000 šio sektoriaus specialistų.
Šis puslapis yra vertimas, skirtas patogumui; anglų kalba pateikta versija yra oficiali, tačiau tai nėra teisinė konsultacija.